Istorija

Mintis suburti senosios muzikos ir šokių ansamblį jos įkūrėjai ir meno vadovei Jūratei Mikiškaitei-Vičienei kilo 1985-jų metų pabaigoje. Trakuose gyvenusiai muzikei atrodė, kad būtų nuostabu restauruojamą pilį užpildyti jos klestėjimo laikų garsais, kostiumais, pokylių momentais. Tuomet buvusios Sovietų Sąjungos miestuose - Taline, Sankt-Peterburge, Maskvoje - jau egzistavo keli muzkuojantys kolektyvai, iš kurių buvo semtasi pirminių senosios muzikos atlikimo ir stiliaus žinių, įsigytos natos, autentiškų renesanso instrumentų kopijos. Originalesnės buvo pastangos kurti scenoje ar istorinėse aplinkose teatralizuotas programas, kurių akcentu taptų renesanso šokiai. Artimiausiose šalyse tokių specialistų nebuvo. Atrodo, kad renesanso šokių atstatymo ne tik buvusios SSSR, bet ir visoje Rytų Europoje ėmėmės pirmieji. Tikroji šio žygio entuziastė - tai ilgametė BANCHETTO MUSICALE šokėja, dabar šį meną perteikianti jos vadovaujamo kolektyvo “Puelli Vilnenses” vaikams, - Giedrė Kantminaitė-Strikulienė. Ji prikalbino prisijungti prie ansamblio ir kitus tris buvusius Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio narius : Jūratę Bičkauskienę, Vytautą Šinkūną ir Gintarą Kastecką. Muzikuojančių grupę sudarė pirmasis išilginių fleitų entuziastas Lietuvoje Paulius Koncė ir trys jo mokinės iš B.Dvariono muzikos mokyklos, pučiamaisiais instrumentais dar grojo K. Mikiška, V. Mikiškaitė, A.Šumskas, A.Mišeikis bei kiti. Grupės reikalingumo idėją palaikė Trakų kultūros rūmai, priėmę savo globon ir nupirkę retą tuomet Lietuvoje instrumentą -klavesiną.

Ansamblio veiklą skaičiuojame nuo pirmosios premjeros datos - 1986-jų metų vasario 28 dieną Trakų kultūros rūmuose buvo parodyta programa “Praėjusių amžių aidai” kurioje dalyvavo ir dainininkai G. Skerytė bei A. Janutas. Muzikinę programos dalį parengti padėjo iš Sankt-Peterburgo atvykęs renesanso pučiamųjų instrumentų žinovas A.Šumilovas. Kartu su juo, dar prieš premjerą scenoje, Lietuvos Radijui buvo įgroti pirmieji ansamblio garso įrašai. O šokius bandėme statyti pagal rusiškus, choreografams skirtus vadovėlius. Žiūrovai nepaprastai palaikė tuomet tikrai egzotiškai ir drąsiai atrodantį kolektyvą, primenantį LDK klestėjimą, kultūrą, kurios stengėsi neatsiminti sovietiniai ideologai… Koncertuota Trakų pilyje, po Lietuvos miestus, dalyvauta senosios muzikos festivaliuose Šiauliuose, Viljandyje (Estija), Lietuvos televizijoje buvo nufilmuotas pirmasis ansamblio koncertas, 1987-jų vasarą išsiruošta į pirmąją tolesnę užsienio kelionę - Vengrijoje vykusį jaunimo festivalį. Iki tol jau buvo pasiūti puošnūs, stilingi renesanso kostiumai, šokėjams - net po tris komplektus (pirmuosius mėnesius ansamblis koncertavo iš įvairių teatrų skolintais drabužiais).

Nuo 1989-jų metų ansamblis persikėlė į Vilnių ir pasivadino "BANCHETTO MUSICALE" (it.k. "Muzikinė puota"). Repetuoti nuoširdžiai priėmė istoriniame pastate įsikūrusios Techninės bibliotekos vadovai. Nedidelėse bibliotekos erdvėse buvo rodomos kelios kamerinės progamos, kuriose dalyvavo aktorius G.Storpirštis. Teatralizuotą programą, skirtą Barborai Radvilaitei, su aktoriais A.Giniočiu ir S.Jačėnu išvydo ir Sankt-Peterburgo žiūrovai. Vienas iš koncertų vyko puošniuose Menšikovo rūmuose Ermitažo darbuotojams. Šie nepaprastai žavėjosi ansamblio programa, visais jos segmentais, ypač gyrė kostiumų tikslumą, šokėjų manieras, bendrą koncerte vyravusią dvasią.

     

Antrasis BANCHETTO MUSICALE etapas prasidėjo, susipažinus su visame pasaulyje garsia istorinio šokio tyrinėtoja Barbara Sparti iš Romos. Savo lėšomis atvykusi į Vilnių, ji iš pagrindų pakeitė šokėjų repertuarą, supažindino su renesanso šokių šaltiniais - senaisiais traktatais, žingsnių sistema, šokių aprašymais, skirtumais tarp XV-jo ir XVI-jo amžių. Šios žinios įkvėpė kolektyvą naujoms programoms, pasirodymai tapo dar ryškesni, laisvesni.

Prasidėjus Atgimimui, padažnėjo ansamblio kelionės - dukart dalyvauta Maskvos senosios muzikos festivalyje, keliskart keliauta į Latviją, Estiją, Vokietiją. "Banchetto Musicale" buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos atstovai Liuksemburgo televizijoje. Ansamblis koncertavo Osle - Nobelio premijų teikimo salėje bei miesto rotušėje. Su garsiuoju estų ansambliu "HORTUS MUSICUS" lietuvių šokėjai parengė programą “Festa a ballo”, atkuriančią 1620 m Neapolyje vykusią šventę. Šią programą išvydo Talino, Joensu (Suomija) festivalio ir Vilniuje nuo 1989-jų kasmet vykstančio festivalio “Banchetto musicale” žiūrovai. Ansamblis daugybę kartų dalyvavo šiems festivaliams parengtuose spektakliuose- istorinių šokių specialisto iš Belgijos Lieven Baert režisuotoje XVa.puotos programoje (1994), H.Purcell'o operoje "Didonė ir Enėjas" (1995.,rež.Jane Gingell, D.Britanija), commedia dell'arte projekte "Festa Veneziana" (2000m.,rež.Enricco Pecolli (Italija) ir kt.

Su ansamblio šokėjais dirbo pasaulyje žinomi istorinio šokio specialistai: Barbara Segal (Londonas), Lieven Baert (Belgija), Jane Gingell (Londonas) ir Kay Sylegard (Stokholmas). Keletą metų šokėjų grupei vadovavo Alina Sažina bei Jūratė Bičkauskienė. Pastaraisiais metais šokėjams vadovauja Virginija Jašinskienė.

Lietuvos televizijoje Banchetto Musicale programų pagrindu buvo sukurti dar 7 įsimintini darbai: įvairiose senamiesčio vietose bei Medininkų pilies griuvėsiuose nufilmuotas “Renesanso muzikos koncertas”, studijoje įrašytas teatralizuotas koncertas “Muzikinė puota”, Trakų pilyje ir aplink ją filmuota muzikinė juosta “Diena pilyje”, po dvi ciklų “Rūmų didybės aidai” bei “Vizijos ir tikrovė” dalis, skirtas programai “15-jo amžiaus puota” bei karalienės Bonos Sforcos 400 metų jubiliejui.